žvėruitis

žvėrùitis sm. (1) DūnŽ 1. žvėrių jauniklis: Ot žvėrùitis – kur leki? Sdb. 2. scom. prk. labai nekultūringas vaikas, išdykėlis: Žvėrùičiai – ne vaikai daba Rdn. Ta žvėrùitis blogiau kaip koks vaikesas Krš. Žvėrùičiai – nėkas gražiai nemoko Krš. Jei dar smarkiai surėksi, koja treptelsi, tai dar šis tas, o jei ne, taip kaip žvėruičiai – puola, rėkia, griūva J.Paukš.